Ignalinos rajone pagerbtas 90-metį švenčiantis Kazitiškio gyventojas

Ignalinos rajone jau ne vienerius metus laikomasi tradicijos pasveikinti garbingo amžiaus sulaukusius gyventojus. Savivaldybės duomenimis, kasmet rajone aplankoma apie 70 ilgamečių, kuriems skirtas išskirtinis dėmesys ir padėka už nuveiktus darbus kraštui bei perduodamą gyvenimišką patirtį. Tokie vizitai savivaldybės vertinami kaip bendruomeniškumo ir pagarbos vyresnio amžiaus žmonėms ženklas.

Šiemet pirmasis sveikinimas surengtas pačią metų pradžią. Sausio 2 d. 90-ojo gimtadienio proga Kazitiškyje aplankytas Jonas Klimas. Jį namuose pasveikino Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis ir Kazitiškio seniūnas Drąsutis Jelinskas. Savivaldybės atstovai jubiliatui linkėjo tvirtybės, sveikatos ir ramių dienų. Pažymėta, kad vyras ir būdamas 90-ies išlieka gana savarankiškas – pats pasirūpina buitimi ir kasdieniais darbais.

J. Klimas jau apie du dešimtmečius vienas gyvena dideliame name Kazitiškyje. Šį namą dar pradėjo statyti jo tėvas Jonas, o vėliau statybas užbaigė sūnus, čia kartu su žmona Angele užauginęs dvi dukras. Žmona ir brolis Petras jau mirę. Dabar senolį lanko dukros Regina ir Rima, jis džiaugiasi šešiais anūkais ir dviem proanūkiais.

Jubiliatas gimė Laukstenių kaime, dūminėje pirkioje augo kartu su broliu. Sesuo žuvo dar būdama moksleivė, patyrusi sunkią nugaros traumą. Vaikystę ir jaunystę Jonas prisimena kaip nelengvą laiką, tačiau savo pasakojimuose jis pabrėžia ne vargus, o optimistinį požiūrį ir įvairias veiklas. 1953 m. Ukmergėje jis baigė Žemės ūkio mechanizacijos mokyklą ir grįžo į gimtąjį kaimą dirbti mechaniku kolūkyje, kur tokios specialybės darbuotojai buvo itin vertinami.

Vėliau J. Klimas dirbo Švedriškėje, į darbą važinėjo motociklu tiek vasarą, tiek žiemą. Nesutikęs stoti į partiją, jis išvyko dirbti į Ignaliną – vairavo benzovežį, vėliau dirbo pašto ryšių tarnyboje. Jam tekdavo ilgų reisų: sunkvežimiu veždavo mokinius į Vilnių ir prie jūros, į sostinę gabendavo mėsinius gyvulius, o į atokiausius Rusijos miestus vykdavo parvaryti technikos. Į pensiją jis išėjo iš paskutinės darbovietės – Rupinskų komplekso.

Nemažą gyvenimo dalį Jonas skyrė ir medžioklei. Šiuo pomėgiu rimtai užsiiminėjo nuo 1962 m., kol leido sveikata. Jis pasakoja daug medžiojęs ir sukaupęs gausybę prisiminimų apie laimikius ir bendrus žygius su bičiuliais medžiotojais. Susitikimo metu jis su meru, taip pat medžiotoju, aptarė senąją medžiotojų kartą ir bendras patirtis. Atsisveikindamas su svečiais jubiliatas dar sugrojo lūpine armonikėle, taip pademonstruodamas išlikusią energiją ir gerą nuotaiką.

Informaciją parengė Ignalinos rajono savivaldybės administracijos vyr. specialistė ryšiams su visuomene Lina Kovalevskienė.