Ignalinos savivaldybė primena dažniausias kalbos vartosenos klaidas ir jų taisymus

Ignalinos rajono savivaldybė paskelbė kalbos kultūros patarimus, kuriuose aptariamos dažniausiai kasdienėje kalboje pasitaikančios vartosenos klaidos ir siūlomi taisyklingi jų atitikmenys. Patarimus parengė kalbos tvarkytoja Laima Sidorenkienė, remdamasi „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banku ir Terminų banku.

Pirmiausia atkreipiamas dėmesys į techninius terminus ir skolinius. Nurodoma, kad skaičiuojamasis prietaisas turėtų būti vadinamas „skaitikliu“, todėl vartotina forma „vandens skaitiklis“, o ne „vandens skaitliukas“. Vietoje dažnai vartojamo žodžio „inspiruoti“, priklausomai nuo konteksto, rekomenduojama rinktis lietuviškus pakaitus „įkvėpti“ arba „sužadinti“.

Aiškinamas ir prekinio ženklo „Lego“ rašymas. Pažymima, kad šis iš Danijos bendrovės pavadinimo kilęs žaidimo pavadinimas yra tapęs bendriniu žodžiu, todėl rašytinas mažąja raide ir be kabučių, pavyzdžiui, „mašinėlė iš lego detalių“. Taip pat tikslinamas žodžio „rinktinė“ kirtis: nurodoma, kad tai antros kirčiuotės daiktavardis ir visose formose turi kirčiuotę rinktìnė, rinktìnės, rinktìnei, rinktìnę, rinktinè, rinktìnėje.

Daug dėmesio skiriama rašybos ir skyrybos smulkmenoms. Pabrėžiama, kad samplaika „per daug“ visada rašoma atskirai, kaip ir dalelytė „per“ junginiuose „per pilnas“, „per brangu“, „per didelis“, „per platus“. Išimtimis laikomi žodžiai „pernelyg“ ir „nepernelyg“. Paaiškinama, jog prie elektroninio ar paprasto laiško priedai turi būti „pridedami“, o ne „prisegami“. Taip pat nurodoma, kad sakinio gale, kai jis baigiasi trumpiniu „ir kt.“, rašomas tik vienas taškas.

Patarimuose aptariamos ir sudėtingesnės gramatinės konstrukcijos. Nurodoma, kad abstrakčiųjų daiktavardžių su priesagomis „-imas, -ymas“ naudininkas tikslo reikšmei reikšti yra laikomas netaisyklingu ir paprastai keičiamas bendratimi. Todėl junginys „teikiame tvirtinimui pareigybių sąrašą“ taisytinas į „teikiame tvirtinti pareigybių sąrašą“. Aiškinama ir konstrukcijų skirtis, kai kalbama apie atleidimą iš darbo: vengtina esamojo laiko padalyvio konstrukcija „atleistas iš darbo pačiam prašant“, o laikoma tinkama forma „atleistas iš darbo paties prašymu“.

Galiausiai primenama, kad atsisveikinimo formos „sudie“ ir „sudiev“ „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiamos kaip lygiaverčiai variantai, todėl vartotinos abi. Visi šie patarimai skirti kalbos vartotojams, siekiantiems tiksliau ir taisyklingiau reikšti mintis raštu ir žodžiu.