Paliesiaus dvare pristatyta tarptautinės lino tekstilės rezidencijos paroda ir katalogas

Sausio 3-osios vakarą Paliesiaus dvare surengtas meninis renginys, kuriame pristatyta Ignalinos rajone vasarą vykusios trečiosios tarptautinės tekstilės rezidencijos „Sugrįžkim prie lino“ paroda ir jos katalogas. Susirinkusieji klausėsi Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokinės, pianistės Ūlos Beatričės Pacevičiūtės koncerto, dalyvavo paskaitoje ir edukacinėje veikloje.

Rezidencijos tema buvo „Sena/nauja“. Projektą inicijavo ir organizavo tekstilės menininkė, Ignalinos krašto atstovė Silvija Juozelskytė, ji taip pat vedė baigiamąjį renginį dvare. Kartu su ja projekte dalyvavo menininkės Monta Beca iš Latvijos, Mari Triin-Kirs iš Estijos, taip pat Karolina Kunčinaitė, Kristina Šorienė ir Rūta Naujalytė. Rezidencija vyko 2025 m. liepos 28–rugpjūčio 6 d. Meironyse, jos metu kūrėjos dirbo, keliavo po apylinkes, bendravo su vietos bendruomene ir „Palūšės regatos“ šventėje vedė edukacijas vaikams bei suaugusiesiems. Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Ignalinos rajono savivaldybė.

Parodos dalyviai apžiūrėjo tekstilės kūrinius, o vėliau jiems pristatytas išleistas katalogas, kuriame pateikiamos menininkių biografijos, kūrybinio proceso aprašymai, darbų nuotraukos ir tekstai. Visus darbus jungia pagrindinė medžiaga – linas, pasirinktas kaip priemonė parodyti tekstilės formų įvairovę ir akcentuoti lėtesnį, tvaresnį gyvenimo būdą. Kūriniuose derinamos tradicinės lino naudojimo patirtys ir šiuolaikiniai sprendimai, žvilgsnis į medžiagos praeitį, dabartį ir galimas ateities interpretacijas.

Renginyje priminta, kad lino pluoštas laikomas universalia, tvaria ir estetiška žaliava, iš kurios gali būti kuriami tiek kasdieniai, tiek dekoratyvūs ar inovatyvūs gaminiai. Paminėta, jog anksčiau vykusioje parodoje Zarasuose Silvija Juozelskytė pristatė iš lininio popieriaus sukurtus darbus, o du tokie kūriniai eksponuojami ir Paliesiaus dvare surengtoje parodoje. Taip pat akcentuota, kad Lietuvoje linai pluoštui nebeauginami jau daugiau nei du dešimtmečius, tik pavieniai ūkininkai augina juos sėmenų aliejui, tačiau šiems linams trūksta reikiamo stiebo ilgio.

Pasak renginio organizatorių, Silvija Juozelskytė, keliaudama po Prancūziją, lankėsi linų ūkiuose, domėjosi gamybos procesu nuo žydinčių laukų iki siūlų verpimo. Ten iš lino pluošto gaminamos ne tik statybinės ir interjero apdailos medžiagos, bet ir atskiros muzikos instrumentų, sporto inventoriaus detalės – slidės, snieglentės, teniso raketės, slidžių lazdos, kelioniniai lagaminai, motorolerių, dviračių ir net automobilių dalys. Ši patirtis pristatyta kaip pavyzdys, kaip tradicinė žaliava gali būti pritaikoma šiuolaikinėje pramonėje.

Vakaro pabaigoje Silvija Juozelskytė pasidalijo įspūdžiais apie rezidenciją ir padėkojo visoms dalyvavusioms menininkėms, joms įteikė atminimo dovanas – hiacintų puokšteles. Padėkos žodžiai skambėjo ir menotyrininkei Saulei Mažeikaitei bei humanitarinių mokslų daktarui, etnologui ir dailėtyrininkui Vytautui Tumėnui. Pastarasis renginio dalyviams skaitė paskaitą apie lino auginimo tradicijas, pluošto apdorojimo etapus, žemdirbystės, mitologinius ir religinius lino motyvus lietuvių liaudies kūryboje ir senojoje kultūroje. Vėliau Karolina Kunčinaitė vedė edukaciją „Maišelis. Baltų ženklai“, kurios metu dalyviai dekoravo maišelius ir parsivežė juos namo kaip asmeninius suvenyrus.